Pasaulis

Svarbiausia netapti „jauku“. Rolandas Paulauskas

2019 liepos mėn. 26 d. 13:09:00
Vidmantas MISEVIČIUS

Ištrauka

Stebint, kas pastaruoju metu vyksta pasaulyje, kyla pagrįstų baimių, kad jeigu ne Trečiasis pasaulinis karas, tai bent jau didelis karinis konfliktas yra neišvengiamas. Neabejotina – tokio konflikto pasekmes pajustume mes visi, nes „mažų karų“ šiais laikais nebebūna. Kovos viename regione lemia, kad kitame ima trūkti žaliavų arba daugėti ieškančiųjų prieglobsčio. Nors dažniausiai būna ir viena, ir kita. Nerimą keliančias tendencijas jau pastebi ne tik politologai, bet ir paprasti žmonės.

„Vakaro žinios“, pastaruoju metu nemažai dėmesio skyrusios pasaulinių galių persiskirstymo analizei sulaukė skaitytojo Antano laiško, kuriame nuogąstaujama, kad karinis burbulas gali netrukus sprogti. Vyro teigimu, jeigu ankstesni didžiųjų valstybių vadovai darė viską, kad įtampa pasaulyje mažėtų, dabartiniai ją tik didina.

Nors šiai dienai karinė galia yra didesnė negu Europos Sąjungos ir Rusijos kartu sudėjus, Amerikos vadovas, užuot skatinęs nusiginklavimą, ragina sąjungininkų dar labiau didinti ginklavimuisi skirtą asignavimą ir pavydžiai stebi, kad jokios mažesnės ar sunkiau kontroliuojamos šalys nesusikurtų branduolinių ginklų.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras  sako, kad dabartinė padėtis – tam tikrų ekonominių ir civilizacinių procesų pasekmė, o ne priežastis.

Kinai kelia galvą

„Pasaulis be perstojo ginkluojasi, nes visada yra ekonominių ir teritorinių pretenzijų. Dažniausiai tai siejasi su lokaliais, iki pasaulinio lygio neišaugančiais, konfliktais, – teigė pašnekovas. – Izraelis ginkluojasi, nes jam reikia kovoti dėl savo išlikimo, į kurį kėsinasi aplinkinės arabų valstybės. Iranas ginkluojasi, nes bando spręsti ne tik lokalias, bet ir pasaulines problemas. Turkijai reikia ginklų sprendžiant teritorinius-politinius (kurdai) ir ekonominius (šalia Kipro rastos dujos) klausimus. Visi šie konfliktai gali peraugti į pasaulinius ir užkabinti net ir atokiau esančią Lietuvą.“

Pašnekovas pastebėjo, kad buvo ramiau, kol kinams užteko informacinio verslo trupinių. Dabar su 5G sistema jie pretenduoja į pirmaujantį pasaulinį vaidmenį. Tai – visiškai naujas lygis tiek pelno, tiek įtakos prasme. JAV stengiasi šito neleisti.

Dar viena sritis, anot politiko, kur vystosi konfliktas, yra logistika ir jos kanalų kontrolė. „Tačiau kinai, tiesdami naują „Šilko kelią“, nusitaikė ir į ją. Tai – realus pavojus Vakarų dominavimui, kurį dar labiau stiprina tirpstantys Arkties ledynai ir naujo, Šiaurės kelio iš Kinijos į Europą galimybės. siekia kontroliuoti šį kelią, Amerika, kaip įprasta, nori tam trukdyti.“

R.Paulauskas priminė, kad tirpstantys Arkties ledynai gali tapti ir naujų karų dėl išteklių vieta, kadangi traukiantis ledams atsiveria nauji, dar neliesti naudingųjų iškasenų klodai, į kuriuos, kurdami karines bazes, taikosi pasaulio galingieji.

Siūlė pašnekovas nenuvertinti ir Rusijos vaidmens, kuri, nepaisant sankcijų, iš maisto importuotojos tapo pasaulinio lygio grūdų eksportuotoja bei didina paukštienos ir kiaulienos eksportą, taip atimdama rinkas iš senbuvių.

Apšilimas jau vyksta

„Įvertinus visus šiuos procesus turėtų tapti aiškiau, kodėl visi ginkluojasi ir suvokti, kad „pasaulinio pyrago“ perdalinimas yra neišvengiamas. Trečiasis pasaulinis karas jau vyksta, tačiau kol kas galingieji, „spardydami“ Siriją ar Ukrainą, dar tik „apšilinėja“ prieš pagrindines „rungtynes“.

Ar tokiomis sąlygomis galima susitarti? Neįmanoma, nes 4 pasaulio galingieji turėtų susitarti, kurie mažiau valgys? O visi valgyti nori tik daugiau. Tad Dieve duok, kad jie, kovodami dėl „kąsnių“, nepanaudotų branduolinių ginklų, nes niekas negali prognozuoti, kokias formas ši kova įgaus“, – didžiausią baimę išsakė R.Paulauskas, priminęs, kad visgi tai – ne mūsų karas.

Pašnekovas apgailestavo, kad mūsų politinis elitas nesuvokia, jog pagrindinis šiandienos Lietuvos uždavinys – nesivelti į galingųjų konfliktus: „Taip gal išliksime ir išsaugosime valstybingumą. Nepaisant to, kad aplink visi ginkluojasi, turime būti gudresni ir matyti pasaulį tokį, koks jis iš tikro yra, o ne tokį, kokį jį piešia nuomonių formuotojai. Neturime tapti „jauku“, kuriuo bus gaudoma didelė žuvis, nes kitaip patys tapsime istorija…“

respublika.lt


 

Jei kažkam straipsnis pasirodė nepilnas, neatskleidžiantis esmės – pateikiame pradinį teksto variantą, kuris buvo suderintas su „Respublikos“ redakcija.

 

Svarbiausia netapti „jauku“

Nepriklausomybės akto signataras, politikas Rolandas Paulauskas atkreipė dėmesį į tai, kad dabartinė padėtis – tam tikrų ekonominių ir civilizacinių procesų pasekmė, o ne priežastis.

„Pasaulis be perstojo ginkluojasi, nes visada yra ekonominių ir teritorinių pretenzijų. Dažniausia tai siejasi su lokaliais, iki pasaulinio lygio neišaugančiais, konfliktais, – teigė pašnekovas. – Izraelis ginkluojasi, nes jam reikia kovoti už savo išlikimą, į kurį kėsinasi aplinkinės arabų valstybės. Iranas ginkluojasi, nes bando spręsti ne tik lokalias, bet ir pasaulines problemas. Turkijai reikia ginklų sprendžiant teritorinius-politinius (kurdai) ir ekonominius (šalia Kipro rastos dujos) klausimus. Visi šie konfliktai, gali peraugti į pasaulinius ir užkabinti net ir atokiau esančią Lietuvą“.

Problemų priešistorę pašnekovas įžvelgė praėjusio šimtmečio pradžios procesuose.

„XX-ojo amžiaus pradžioje Pasaulyje dominavo Britų imperija, pagrindine valiuta buvo svarai sterlingai. Augantis, didesnius poreikius diktuojantis JAV potencialas ir į pasaulinio „pyrago dalybas“ pavėlavusios vieningos Vokietijos pretenzijos tapo Pirmojo pasaulinio karo, po kurio neliko nei Osmanų, nei Austrijos Vengrijos, nei Rusijos imperijos, priežastimi. Vokietija per šį karą taip pat smarkiai nukentėjo. Britų imperija nusilpo, prasidėjo JAV kilimas, kuris baigėsi pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Po jo Pasaulyje įsigalėjo JAV, pagrindine valiuta tapo JAV doleris. Vienintelis rimtesnis JAV politinis konkurentas tuomet buvo TSRS, kuriai žlugus Amerika liko vienintele dominuojančia pasauline imperija. Tai tęsėsi tol, kol Vakarų civilizacija persistengė ir pradėjo vartoti daugiau, negu uždirba. Problemų sprendimo buvo ieškoma perkeliant gamybą į Azijos šalis įskaitant tą pačią . Vakariečiai taip įtikėjo savo viršenybe, jog nepastebėjo, kad patys „išaugino“ Kiniją kaip politinę ir ekonominę jėgą. Pastaroji, suvokdama savo galią, nusprendė „nebesidalinti“ savo geru su Vakarais ir taip susiformavo šiandieninė situacija, kurioje turime 4 pagrindinius žaidėjus. Tai yra pozicijas prarandanti JAV, stiprėjanti , atsigaunanti Rusija ir savo vidaus problemose paskendusi Europos sąjunga,“ – įvykių genezę pateikė pašnekovas.

Teoriškai, šalims tikslinga būtų sėsti ir susitarti, tačiau, R.Paulausko teigimu, kompromiso pasiekti nepavyks, nes „Vakarai gyvena ne pagal tai, kiek uždirba. Jie vartoja daugiau, negu turėtų. Skirtumas dengiamas spausdinant nieko nepadengtus pinigus, didinant skolas, turint biudžeto deficitus ir disbalansą užsienio prekyboje. JAV ir užsienio prekybos balansas kelis pastaruosius metus yra neigiamas. Tai galėjo tęstis, kol skylės dengiamos tuščiais pinigais. Dabar pasigirsta vis garsesnės kalbos, kad reikia „atimti karūną“ iš JAV dolerio. Jei taip nutiks, JAV nebeišlaikys savo gyvenimo lygio. O šito Amerika nenori.“

Pašnekovas pastebėjo, kad buvo ramiau, kol kinams užteko informacinio verslo trupinių. Dabar su 5G sistema jie pretenduoja į pirmaujantį pasaulinį vaidmenį. Tai – visiškai naujas lygis tiek pelno, tiek įtakos prasme. JAV stengiasi šito neleisti, bet kinai taip lengvai savo pretenzijų neatsisakys.

Vienintelė sritis, anot politiko, kur Vakarai dar dominuoja, yra logistika ir jos kanalų kontrolė. „Tačiau kinai, tiesdami naują „Šilko kelią“ nusitaikė ir į ją. Tai – realus pavojus Vakarų dominavimui, kurį dar labiau stiprina tirpstantys Arkties ledynai ir naujo, Šiaurės kelio iš Kinijos į Europą galimybės. Rusija siekia kontroliuoti šį kelią, Amerika, kaip įprasta, nori tam trukdyti“.

R.Paulauskas priminė, kad tirpsiantys Arkties ledynai gali tapti ir naujų karų dėl išteklių vieta, kadangi traukiantis ledams atsiveria nauji, dar neliesti naudingųjų iškasenų klodai, į kuriuos, kurdami karines bazes, taikosi pasaulio galingieji.

Siūlė pašnekovas nenuvertinti ir Rusijos vaidmens, kuri, nepaisant sankcijų, iš maisto importuotojos tapo pasaulinio lygio grūdų eksportuotoja bei didina paukštienos ir kiaulienos eksportą, taip atimdama kitų šalių rinkas iš jų senbuvių.

„Įvertinus visus šiuos procesus turėtų tapti aiškiau, kodėl visi ginkluojasi ir suvokti, kad „pasaulinio pyrago“ perdalinimas yra neišvengiamas. „Trečiasis pasaulis karas jau vyksta, tačiau kol kas galingieji, „spardydami“ Siriją ar Ukrainą dar tik „apšilinėja“ prieš pagrindines „rungtynes“. Ar tokiomis sąlygomis galima susitarti? Neįmanoma, nes 4 pasaulio galingieji turėtų susitarti, kurie mažiau valgys? O visi valgyti nori tik daugiau, tad Dieve duok, kad jie, kovodami dėl „kąsnių“ nepanaudotų branduolinių ginklų, nes niekas negali prognozuoti, kokias formas šį kova įgaus“ – didžiausią baimę išsakė R.Paulauskas, priminęs, kad visgi tai – ne mūsų karas.

Pašnekovas apgailestavo, kad mūsų politinis elitas nesuvokia jog pagrindinis šiandienos Lietuvos uždavinys – nesivelti į galingųjų konfliktus: „Taip gal išliksime ir išsaugosime valstybingumą. Nepaisant to, kad aplink visi ginkluojasi, turime būti gudresni ir matyti pasaulį tokį, koks jis iš tikro yra, o ne tokį, kokį jį piešia nuomonių formuotojai. Neturime tapti „jauku“ kuriuo bus gaudoma didelė žuvis, nes kitaip patys tapsime istorija…“

Parašykite komentarą