Pasaulis

Skolas nurašys, o mes vis taupome… R.Paulauskas

2020 balandžio mėn. 15 d.
Ričardas ČEKUTIS

 

Tarptautinis valiutos fondas () paskelbė nurašantis 25-ių skurdžių valstybių skolas, nes iš tų valstybių jau dabar paimta daugiau, nei jos buvo skolingos. Apžvalgininko Rolando Paulausko nuomone, neišvengiamai skolos bus nurašomos ir „auksinio milijardo“ šalims, o kvailių vietoje atsidurs tie, kurie visą laiką taupė, laikydamiesi fiskalinės drausmės.

„Tai suteiks lėšų mūsų skurdžiausioms ir labiausiai pažeidžiamoms narėms, padengs TVF skolą artimiausiems 6 mėnesiams ir leis joms skirti daugiau finansinių išteklių svarbioms medicinos ir kitokio pobūdžio priemonėms“, – vakarykščiame pranešime teigia TVF vadovė Kristalina Georgijeva.

TVF valdyba pritarė nurašyti skolas 25 šalims. Dauguma jų – Afrikos valstybės, skolos taip pat nurašytos Afganistanui, Jemenui, Nepalui ir Haičiui.

TVF kartu su Pasaulio banku ragino turtingas šalis atidėti skurdžių šalių įsiskolinimų mokėjimus nuo gegužės 1 d. iki 2021-ųjų birželio.

Nurašytą skolą padengs TVF Katastrofų suvaldymo ir paramos fondas (CCRT), kuris buvo įsteigtas 2015 m. padėti šalims kovoti su Ebolos viruso protrūkiu Vakarų Afrikoje. Šiuo metu fondas esą padeda šalims kovoti su COVID-19.

Fonde dabar yra 500 mln. dolerių, daugiausia lėšų fondui skyrė Japonija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Nyderlandai.

„Raginu kitas šalis padėti mums papildyti fondo išteklius ir sustiprinti galimybes nurašyti skurdžiausių valstybių narių skolas dvejiems metams“, – teigė K.Georgijeva.

Praėjusią savaitę Pasaulio bankas paskelbė per 15 mėnesių skirsiantis 160 mlrd. dolerių paramos skurdžioms šalims. Tarp paramos priemonių – 76 skurdžių šalių skolos, siekiančios 14 mlrd. dolerių, grąžinimas kitoms valstybėms.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politikos apžvalgininko Rolando PAULAUSKO komentaras:

Skolų nurašymas skurdžiausioms valstybėms yra ilgametė pasaulio praktika. Dažniausiai skolas nurašo dėl to, kad nėra jokių galimybių jų atgauti, o tik tęsiasi savotiškas juridinis konfliktas, kuris neleidžia sudaryti naujų sandorių su tais skolininkais. Apie tai rašė ir Džonas Perkinsas (John Perkins) savo garsioje knygoje „Ekonominio smogiko išpažintis“ – beje, jis būtent tokį darbą ir dirbo. Dž.Perkinso uždavinys buvo neįtakingų ir skurdžių valstybių vadovams prikabinti „makaronų ant ausų“, kad jie prisiimtų skolų, kurių negalėtų grąžinti. Tuomet tokios valstybės tampa visiškai kontroliuojamos, pasiimant iš jų tai, ko reikia…

Lygiai tas pat daroma ir dabar. Kitaip sakant, tos skolos yra nurašomos todėl, kad iš tų valstybių seniai yra paimta daugiau, negu buvo paskolinta… Užtenka pažvelgti į Lotynų Amerikos šalis, kuriose nuolat vykdavo perversmai – vienu metu net CŽV buvo reformuota vien dėl to, kad JAV vadovybė neapsikentė tokios audringos žvalgybos institucijos veiklos tose valstybėlėse… Tačiau, kaip teigia Dž.Perkinsas, pasitaikydavo tokių vadovų, kurie puikiai matė jiems „kabinamus makaronus“ ir nepasiduodavo. Tuomet ateidavo kiti vyrukai, kurie turėjo rimtesnių įrankių reikalams patvarkyti…

Bet yra kur kas svarbesnis klausimas. Aš jau prieš gerus 10 metų „Respublikos“ puslapiuose kėliau klausimą: o kodėl mes taip taupome ir stengiamės kuo mažiau pasiskolinti, jeigu mūsų ES „partneriai“ skolinasi apskritai be jokių ribų? Tada svarsčiau: ar nebus taip, kad ateityje mes liksime kvailio vietoje, nes jie skolinasi ir naudoja tuos pinigus gerovei kurti, o mes tik taupome? Nes galiausiai viso „auksinio milijardo“ skolos bus tokios, kad jų neįmanoma bus atiduoti. Taip ir atsitiko – šitų skolų jau šiandien atiduoti neįmanoma, o mes vis laikomės kažkokios juokingos „fiskalinės drausmės“, kurios seniausiai nepaiso niekas…

Taigi, visos skolos vienaip ar kitaip bus nurašytos ne tik visiems Afrikos skurdžiams, bet ir „auksinio milijardo“ šalims. Nes jos jau yra neįmanomo dydžio. O šiomis dienomis tos skolos apskritai išaugs iki stulbinančių aukštumų – tai, kas dabar vyksta finansų rinkose, apskritai neturi jokio analogo istorijoje. Tokio pinigų gaminimo „iš oro“ nebuvo niekada ir niekas negali pasakyti, kuo visa tai baigsis. Tais laikais, kai dar buvo aukso standartas, toks pinigų spausdinimas „iš oro“ visiškai logiškai buvo vadinamas „pinigų gadinimu“ – kadangi visa ši milžiniška pinigų masė pirmiausia praskiedžia visų eilinių žmonių santaupas, jas nuvertindama. O pas mus tik džiaugiamasi: štai Europos Centrinis Bankas padalins visiems tiek, Amerikos federalinis rezervas duos dar daugiau… Žmonėms atrodo, kad yra kažkokie slapti lagaminai pinigų, o dabar geri dėdės tuos lagaminus atidarys ir visiems padalins. Tačiau viskas yra ne taip: šitie pinigai bus padaryti „iš oro“ ir kuo daugiau jų bus išleista, tuo mažiau turės tie, kurie visą gyvenimą dėjo eurą prie euro…

respublika.lt

Parašykite komentarą