Pasaulis

Rolandas Paulauskas. Kas kursto Kalnų Karabacho konfliktą?

2020 spalio mėn. 06 d.
Ričardas ČEKUTIS

Kalnų Karabache tęsiantis intensyviems mūšiams, pareiškė esanti susirūpinusi dėl augančio civilių aukų skaičiaus. Būtinos kiek įmanoma skubios paliaubos, reikalavo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis sekmadienio vakarą telefonu kalbėjosi su kolega iš Armėnijos Sohrabu Mnazakanianu.

Oficialiai teigiama, jog Rusija konflikte remia Armėniją, o Turkija – Azerbaidžaną, nors iš tikrųjų konflikto schema yra kur kas sudėtingesnė.

Savaitgalį buvo įnirtingai apšaudoma Kalnų Karabacho sostinė Stepanakertas. savo ruožtu paskelbė, kad buvo atakuotas antrasis pagal dydį jo miestas Gendžė. Abi pusės kaltino viena kitą dėl kraujo liejimo.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas savaitgalį užsiminė apie didesnį Rusijos vaidmenį. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadinamojoje Minsko grupėje turėtų būti diskutuojama apie galimas rusų taikdariškas pajėgas, siūlė jis. Šiame formate Rusija, Prancūzija ir tarpininkauja konflikte.

Interviu vokiečių laikraščiui „Bild” Armėnijos premjeras kartu atkreipė dėmesį į rusų karines bazes jo šalyje bei bendrą oro gynybos sistemą. „Sutartis dėl šios sistemos labai aiškiai sako, kokiais atvejais šios pajėgos gali būti panaudotos ir Armėnijos saugumui, – kalbėjo jis, tačiau detalių neįvardijo. – Esu tikras, kad Rusija vykdys savo sutarties įsipareigojimus, jei šių atvejų nebus išvengta”.

Armėnija ir Azerbaidžanas dešimtmečius kovoja dėl kalnuoto regiono, kuriame gyvena 145 tūkst. žmonių. Kare po Sovietų Sąjungos žlugimo prieš 30 metų Azerbaidžanas prarado teritorijos kontrolę. Joje gyventojų daugumą sudaro armėnai.

Armėnijos duomenimis, prieš savaitę atsinaujinus mūšiams jau žuvo daugiau kaip 200 žmonių, daugiausiai – karių. Duomenų apie aukas ir sužeistuosius Azerbaidžano pajėgų gretose nėra.

Tuo metu Azerbaidžanas užvakar paragino Armėniją pasitraukti iš regiono. Prezidentas Ilhamas Alijevas laido suprasti, kad šiuo metu atmeta Rusijos, ES ir JAV reikalaujamas paliaubas. „Azerbaidžanas turi vieną sąlygą, ir tai yra mūsų teritorijų išlaisvinimas”, – akcentavo jis. esą priklauso Azerbaidžanui. Armėnija, pasak prezidento, turi tai suprasti ir įvardyti atsitraukimo planą. Tada jo šalis nutrauks karinius veiksmus. Tačiau Armėnijai nebus duota laiko sustiprinti savo galią, pridūrė I.Alijevas.

Konfliktas dėl Kalnų Karabacho atsinaujino prieš savaitę. Nuo tada abiejose pusėse yra daug aukų. Daugiausiai armėnų gyvenamas regionas 1991-aisiais atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Tačiau tarptautinės teisės požiūriu jis ir toliau priklauso Azerbaidžanui.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas :

Tam, kad suvoktume, kas vyksta dabar, reikia žinoti, kas buvo praeityje. Visos šios Užkaukazės tautos – kartvelai (kurie taip pat susideda iš daugelio tautelių, kurios net viena kitos kalbos nesupranta), armėnai ir azerbaidžaniečiai buvo blaškomi tarp didžiųjų galybių. Iš pradžių jie pakliuvo į Persų imperijos sudėtį, vėliau šią teritoriją užvaldė Osmanų imperija, iš kurių Užkaukazę perėmė Rusijos imperija.

Visą straipsnį skaitykite: respublika.lt

Leave a Reply