Featured Video Play Icon
Pasaulis

R. Paulauskas: Venesueloje susidūrė galingųjų interesai (video)

2019 sausio mėn. 29 d. 10:49:15
Ričardas ČEKUTIS

prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) patarėjas saugumo klausimais Džonas Boltonas (John Bolton) užvakar įspėjo dėl smurto panaudojimo prieš Venesuelos opoziciją ir amerikiečių diplomatus. neabejotinai remia prezidentu apsiskelbusį Chuaną Guaidą (Juan Guaid), o Kinija ir Rusija Venesueloje gina socialisto Nikolo Maduro (Nicolas Maduro) pozicijas.

Bet koks smurtas ir bauginimai JAV diplomatų, Venesuelos laikinuoju prezidentu pasiskelbusio Chuano Guaido ir opozicijos vyraujamo parlamento atžvilgiu „reikštų rimtą išpuolį prieš teisinę valstybę“ ir sukeltų „didžiulę reakciją“, užvakar rašė Dž.Boltonas tviteryje. Kitoje tviterio žinutėje pareigūnas pridūrė: „Mes esame čia, kad paragintume visas šalis paremti demokratinius Venesuelos gyventojų siekius, kai šie mėgina išsivaduoti iš neteisėto buvusio prezidento N.Maduro.“

Šeštadienį Prancūzija, Vokietija ir Ispanija N.Madurui davė 8 dienas naujiems, laisviems ir sąžiningiems rinkimams paskelbti. Priešingu atveju Europos lyderės ketina Venesuelos prezidentu pripažinti opozicijos dominuojamos Nacionalinės Asamblėjos pirmininką.

Venesuelos užsienio reikalų ministras Chorchė Areaza (Jorge Arreaza) ultimatumą atmetė jau šeštadienį, JT Saugumo Tarybos nepaprastojo posėdžio metu. „ neleis niekam jai primesti sprendimų ar įsakymų“, – kalbėjo ministras, pridurdamas, kad Karakasas turi „puikių draugų“, kurių gali prašyti pagalbos apsiginti.

Ch.Guaidas vakar ir užvakar paragino žmones dalyvauti naujuose protestuose. Kariuomenė, anot Ch.Guaido, turėtų „stoti tautos pusėn“. Po to šeštadienį turėtų įvykti „didelė mobilizacija visoje Venesueloje ir visame pasaulyje“, – pasakojo Ch.Guaidas. Taip esą turėtų būti pabrėžtas europiečių ultimatumas N.Madurui. Jis, kalbėdamas su stotimis „CNN Turk“, ultimatumą pavadino „įžūlumu“.

Jau praėjusią savaitę Venesueloje vyko masiniai protestai. Per juos žuvo mažiausiai 26 žmonės.

Nors JAV ir kai kurios kitos valstybės parėmė Ch.Guaidą, tačiau jis Venesueloje neturi realios valdžios pozicijos. Todėl Ch.Guaidas nori išlaikyti spaudimą gatvėje ir patraukti kariuomenę į savo pusę.

Kariuomenė šiuo metu remia N.Madurą. Jis sekmadienį apsilankė karinėse pratybose, kuriose kariai leido gynybines raketas, prieštankines granatas ir šaudė kitokia amunicija. N.Maduras taip pat lankėsi kareivinėse, plaukė kariniu laivu ir pabuvojo karinio laivyno bazėje.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas :

– Venesuela buvo panaši į daugelį Lotynų Amerikos valstybių tol, kol ten nerado naftos. Iki tol ten buvo tipiška žemės ūkio šalis, tačiau reikia pasakyti, jog didžiąją dalį šios šalies teritorijos užima kalnai ir džiunglės, t.y. vietų, kuriose galima ką nors auginti, yra labai nedaug. O kai buvo atrasta nafta, net ir iš tų vietų dalis žmonių buvo išvaryti į miestus… Apibendrinant, galima pasakyti, kad Venesueloje gyvena menka saujelė labai turtingų žmonių, o absoliuti dauguma gyvena net ne namuose, o lūšnynuose…

Pirmąsias permainas šalyje pradėjo daryti garsusis Hugas Čavesas (Hugo Chavez). Kai tik jis laimėjo rinkimus, dalį naftos pajamų, kurios iki tol eidavo tiesiai į Jungtinių Valstijų kišenę, nukreipė į pačius vargingiausius kvartalus, pradėdamas jiems statyti namus, o taip pat atidarė vadinamųjų „liaudies parduotuvių“ tinklą. Tose „liaudies parduotuvėse“ buvo dirbtinai išlaikomos žemos kainos. Dėl to H.Čavesas iškart gavo visų vargingųjų sluoksnių palaikymą.

2002 m. JAV jau mėgino H.Čavesą nuversti. Jis buvo perversmininkų areštuotas. Tačiau vienas kareivis, kilęs iš tų varguolių, kuris H.Čavesą saugojo, pasakė: „Aš jums niekuo negaliu padėti, galiu tik duoti savo telefoną, jeigu turite kam paskambinti…“ Jis paskambino savo dukrai, ši paskambino Kubos vadovui Fideliui Kastrui (Fidel Castro), o šis kreipėsi į Venesuelos varguolius, kurie sukilo prieš perversmininkus.

N.Maduras mėgino pastaruosius keletą metų tęsti H.Čaveso politiką: mokėjo pašalpas, toliau išlaikė „liaudies parduotuves“, statė varguoliams namus ir t.t. Bet čia atsitiko keli Venesuelai labai nepalankūs dalykai. Pirmiausia krito naftos kainos, o nafta buvo pagrindinis šalies pajamų šaltinis. Reikia pažymėti, jog didžioji dalis Venesuelos naftos yra vadinamoji „sunkioji nafta“, kuri net neteka vamzdžiais, ją reikia smarkiai perdirbinėti, todėl jos savikaina yra labai didelė. Kai naftos kainos krito, Venesuelos naftos gavyba bei apdirbimas tapo brangesni už savikainą… Dar vieną smūgį Venesuela gavo iš gamtos stichijos – prieš kelis metus ten prasidėjo didelė sausra, o ten didžiąją dalį elektros gamina viena hidroelektrinė. Upėje nukrito vandens lygis ir prasidėjo masinis elektros deficitas. Prie krizės, žinoma, smarkiai prisidėjo ir tas bandymas dirbtinai reguliuoti kainas, į ką verta įsiklausyti ir mūsų premjerui. Iš „liaudies parduotuvių“ prasidėjo masinis pigių produktų supirkimas ir spekuliacija. Prie šito pridėkime, kad JAV jau keletą metų Venesuelą smaugia įvairiomis sankcijomis ir atsiskaitymų ribojimais.

Naujasis „lyderis“ Chuanas Guaido buvo iš anksto ruošiamas šiam vaidmeniui. Visiškai atvirai apie tai rašoma ir Amerikos spaudoje, kur aprašytos visos jo kelionės, užsitikrinant paramą. Dabar tą patį ketina padaryti ir Europa, kuri davė keletą dienų N.Madurui, kad šis surengtų naujus rinkimus. Vadinasi, viską Venesueloje dabar lems kariuomenės pozicija. Čia reikia žinoti, kad H.Čavesas labai stipriai performavo kariuomenės kadrus, išstumdamas senąjį kariuomenės elitą. Taigi, dabar didžioji dalis kariuomenės yra išeiviai iš vargingiausių sluoksnių, t.y. H.Čaveso žmonės, kurie supranta, jeigu prasidės permainos, neliks jokios paramos varguoliams, įskaitant ir maisto dalijimą kariškių šeimoms. Dėl to kariuomenė kol kas remia N.Madurą.

Tačiau čia didžiulį interesą turi Jungtinės Valstijos, kadangi nafta yra jų geopolitinis interesas. Bet čia JAV susiduria su labai rimtais konkurentais, pirmiausia, su Kinija, kuri pastaraisiais metais vykdo ekspansiją į visą pasaulį. O Venesuela yra šalis, į kurią Kinijos investicijos siekia keliasdešimt milijardų dolerių, todėl kinai kategoriškai pareiškė, kad JAV neturi teisės kištis į Venesuelos reikalus ir naudoti čia karinę jėgą. Taip pat ten yra ir Rusijos geopolitinis bei investicinis interesas. Ir netgi mūsų kaimynė Baltarusija ten turi savo interesų, nes baltarusių firmos ten statė tuos H.Čaveso ir N.Maduro namus varguoliams… Taigi, kamuolys problemų ten didžiulis, Venesueloje susiduria didžiųjų pasaulio galybių geopolitiniai interesai – tas pats buvo Ukrainoje, Sirijoje, Libijoje, Irake ir t.t. Dabar ten viską lems kariuomenės pozicija: jeigu N.Maduras išlaikys įtaką kariuomenei, tai išsaugos ir savo įtaką valstybei, tačiau jeigu kariuomenės vadovybė bus papirkta, kaip kažkada nutiko Irake, tuomet ten įsivyraus proamerikietiška tvarka.

respublika.lt

Parašykite komentarą