Pasaulis

Nuo kovo 29 d. keičiamas aukso statusas bankuose

daugelį amžių buvo naudojamas kaip pinigai. Tačiau prieš kelis dešimtmečius jis tapo eiline biržos preke, tokia, kaip nafta, kava ar kviečiai.

Auksinis standartas faktiškai buvo panaikintas 1971 m. rugpjūčio 15 d., kai JAV prezidentas Niksonas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos atsisako mainyti savo dolerius į auksą. Juridinis aukso demonetizavimas įvyko 1976 m. Jamaikos valiutinės-finansinės konferencijos metu, kai apie tai paskelbė valstybės Tarptautinio Valiutos Fondo narės.

Jamaikos konferencija įtvirtino JAV dolerį kaip pagrindinę pasaulinę valiutą. Nuo tada auksas kaip tarptautinio atsiskaitymo priemonė praktiškai nustojo būti naudojama.

Tačiau keistai atrodė centriniai bankai ir finansų ministerijos, kurios savo rezervuose ir toliau laikė atrodytų nenaudingą auksą. Taip darė ir pačios Jungtinės Valstijos.

Nors pasaulis pragyveno be auksinių pinigų kelis dešimtmečius, tačiau auksas neprarado savo vaidmens bei įtakos ir visą tą laiką juo buvo pastoviai manipuliuojama. Manipuliacija pasireiškė kaip dirbtinis aukso kainos mažinimas, nes tik taip buvo galima išlaikyti JAV dolerio hegemoniją pasaulyje. Kuo didesnė aukso kaina – tuo silpnesnis tampa doleris. Rimti finansininkai supranta – kas kontroliuoja auksą, tas kontroliuoja pasaulio finansinę sistemą.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulio finansų srityje įvyko keli reikšmingi įvykiai, o vienas jų turi įvykti už kelių dienų. Kalba eina apie programos „Bazelis-III“ eilinio etapo įgyvendinimą. Jo esmė – aukso, kaip nuosavo bankų kapitalo dalies, statuso pokytis. Iki šiol bankų aukso atsargos buvo skaičiuojamos tik 50% jų rinkos vertės, o nuo kovo 29 d. bankams leista skaičiuoti 100% aukso vertę. Šalia dolerio, svaro ar euro auksas tampa aukščiausio likvidumo aktyvu.

Po programos „Bazelis-III“ patvirtinimo 2010-2011 m., centriniai bankai nustojo pardavinėti auksą, o tapo jo supirkėjais. Tarp 2018 m. aukso pirkėjų lyderių yra Rusija, Turkija, Kazachstanas, Indija, Kinija, Lenkija, Mongolija. Nustebino Vengrijos centrinis bankas, nepirkęs aukso nuo 1986 m. ir padidinęs savo atsargas 10 kartų, nuo 3,1 t iki 31,5 t po premjero V.Orbano susitikimo su V.Putinu.

Visas straipsnis: https://aurora.network/

https://www.bis.org/

Parašykite komentarą