Kokius aktyvus realiausia išsaugoti po neišvengiamo sisteminio „perkrovimo“?

Charles Hugh Smith

Jūsų įgūdžiai, žinios ir socialinis kapitalas išliks nepakitę po sisteminio perkrovimo. Jūsų finansiniai aktyvai, esantys įvairiose institucijose – ne.

Kiekvienas namų ūkis dabar turėtų kelti klausimą: kokie aktyvai išgyvens sistemos perkrovimą, kuris dabar jau yra neišvengiamas? Tai yra didelės svarbos klausimas, nes ne visi aktyvai atlaiko krizes, kurių metu žaidimo taisyklės pakeičiamos be išankstinio perspėjimo.

Jei abejojate dėl sistemos griūties/perkrovimo neišvengiamumo, susipažinkite su Is America In A Bubble (And Can It Ever Return To “Normal”)? Šis trumpas esė pateikia grafikus, parodančius išblaivinančią ekonominę realybę: Amerika dabar laikosi ant daugelio aktyvų burbulų, kurie, kaip rodo , negali nesprogti.

Mūsų laukia ne tik neišvengiamas finansinis perkrovimas – tai taip pat bus ir politinis, ir socialinis perkrovimas. Kodėl taip bus, galite paskaityti nedidelėje knygelėje Why Our Status Quo Failed and Is Beyond Reform.

Apačioje esantys grafikai parodo sisteminio perkrovimo esminę dinamiką. Gautos pajamos (algos) kaip dalis dešimtmečius pastoviai mažėjo: tai reiškia, kad dirbantieji gaudavo vis mažėjančią dalį nuo ekonomikos augimo. Kadangi ir skolos toliau kils, kai tuo metu pajamos mažėja ar stagnuoja, tai tokia asimetrija galiausiai lemia nemokumą.

Nemokumo problemos „sprendimu“ buvo skolos didinimas ir ja paremtas vartojimas – iš esmės, šiandienos vartojimo skatinimas ateities pajamomis. Bet kiekviena nauja skolos dozė generuoja vis mažesnį ekonomikos produktą. Tai vadinama mažėjančia grąža: galiausiai augančios skolos aptarnavimo kaštai viršija įplaukas.

wages-GDP5-16a

tcmdo12-16a

GDP1995-2016a

Kas atsitinka, kai burbulai sprogsta, nepaisant reikšmingų bankų, vyriausybių intervencijų? Visa sociopolitinė-finansinė sistema patiria „sisteminį perkrovimą“, kurio metu visos fantazijomis paremtos vertės, melagingi pažadai ir nepagrįsti lūkesčiai subyra iš karto vienu metu.

Krizės metu privilegijuotas elitas pakeis taisykles, desperatiškai siekdamas nusavinti likusių 99,5 proc. visuomenės pajamas ir turtą, kad išsaugotų savo galias. Svarbiausia padaryti tai tokiais būdais, kurie neiššauktų staigaus politinio maišto.

Mes geriau suprasime elito politikos veiksmus paklausdami: kas yra lengvai nusavinama ir kas yra sunkiai nusavinama?

Tie aktyvai, kurie yra nusavinami lengviausiai, jie ir bus nusavinti pirmiausiai. Tie aktyvai, kuriuos nusavinti sudėtingiau, turi daugiau galimybių likti nenusavintais dėl didelės nusavinimo kainos ir politinio maišto rizikos.

Istorija rodo, kad privilegijuotas elitas naudoja dvi pagrindines strategijas pajamų ir turto nusavinimui iš neelito:

  1. Nusavinama tai, ką nusavinti lengva: finansinius aktyvus centralizuotose institucijose, kontroliuojamose valstybės: bankai, brokerinės sąskaitos, draudimo polisai ir pan.
  2. Bus panaudoti laiko patikrinti užslėpto nusavinimo metodai: infliacija ir .

Bet kokie „pinigai“, laikomi centralizuotai kontroliuojamose institucijose gali būti nusavinti pernakt. Taisyklės bus pakeistos be įspėjimo, todėl nebus galimybės išvengti pasekmių.

Tiesioginis nusavinimas turi daug formų. Jūsų pinigais gali būti gelbėjamas bankas. Didelės sąskaitos gali būti paskelbtos bevertėmis. IRA ir 401K sąskaitos gali būti konvertuotos į vyriausybės obligacijas, siekiant „apsaugoti sąskaitų savininkus nuo rizikingo investavimo“. (Paprastai bet koks nusavinimas pristatomas kaip „jūsų labui“.)

Arba gali būti išleisti nauji pinigai, kurie neteks 90 proc. senųjų pinigų perkamosios galios. Tai gali būti naujasis , globali SDR valiuta ar vyriausybės išleista kriptovaliuta. Tikslas yra nubraukti 90 proc. turto, laikomo senąja valiuta.

Netiesioginis „užslėptas“ nusavinimas yra kelių formų: lėtas pinigų nuvertėjimas, žinomas kaip infliacija, didesni mokesčiai ir rinkliavos „į balą“ (jos nevadintinos mokesčiais, jūs negausite papildomos vertės už didesnes rinkliavas).

Tokios politikos rezultatas yra tas, kad ateityje jūs gausite jums priklausančią 2000 dol. mėnesinę pensiją, bet dėl infliacijos, pinigų nuvertėjimo ir mokesčių jūsų pinigų reali perkamoji galia bus tik 100 dol. šiandienine valiuta.

Taigi, ką nusavinti sunku? Pateikiu kelis atsakymus iš mano knygų An Unconventional Guide to Investing in Troubled Times ir Get a Job, Build a Real Career and Defy a Bewildering Economy.

Neįmanoma nusavinti žmogaus įgūdžių, patirties ir socialinio kapitalo. Tai nematerialios kapitalo formos, todėl jos ir negali būti nusavintos kaip auksas, pinigai, žemė ir pan.

Žemę ir namus sudėtinga nusavinti dėl dvejų priežasčių: privati nuosavybė yra kapitalizmo ir demokratijos kertinis akmuo, ir privačią nuosavybę konfiskuojanti vyriausybė labai rizikuoja iššaukti masinius neramumus, kurie kels grėsmę privilegijuotam elito turtams ir galiai. Antra, vyriausybei labai brangiai kainuoja palaikyti konfiskuoto nekilnojamojo turto produktyvumą. Reikės sargybinių, sabotažo likvidavimo ir didelių pastangų priversti dirbti maištaujančią liaudį. Valstybė gali nusavinti fermas, sodus ir dirbtuves už nesumokėtus mokesčius (ar panašiu nelegaliu būdu), bet kaip vėliau priversti žmones produktyviai dirbti tuose objektuose?

Pagrindinė taisyklė – bet koks ypač didelis turtas bus apsaugotas nuo nusavinimo. Privatus nekilnojamas turtas yra elito turto pagrindas, ir kuomet įsiskolinusiųjų žemė gali būti konfiskuota dėl mokestinių skolų (turtingieji išsipirks nuo didėjančių mokesčių), tie, kurie valdys žemę ir pastatus be skolų, bus politine jėga, su kuria teks skaitytis.

Dar vienas dalykas, kurio negalima nusavinti – tai bendruomenė.

Vyriausybei taip pat sunku nusavinti tą turtą, kurį jai sunku pasiekti. Tai paaiškina turto laikymo kitose šalyse populiarumą ir klausimus dėl kriptovaliutos: ar galės valstybės nusavinti visas kriptovaliutas, ar tai techniškai neįvykdoma?

Pagrindinė mintis yra tokia: jūsų įgūdžiai, žinios ir socialinis kapitalas išliks nepakitę po sisteminio perkrovimo. Jūsų valdomi žemė ir nekilnojamas turtas, laisvi nuo skolų, liks jūsų nuosavybėje, kol išgalėsite sumokėti kylančius mokesčius ir rinkliavas krizinės fazės metu. Jūsų finansiniai aktyvai, laikomi centralizuotai kontroliuojamose institucijose neišliks, tiesiog juos pernelyg lengva nusavinti centrinei valdžiai.

http://charleshughsmith.blogspot.lt/2017/02/which-assets-are-most-likely-to-survive.html

One Reply to “Kokius aktyvus realiausia išsaugoti po neišvengiamo sisteminio „perkrovimo“?

Parašykite komentarą