Pasaulis

Kodėl Amerika derasi su „teroristais“? Rolantas Paulauskas

2019 rugsėjo mėn. 04 d.
Ričardas Čekutis

Pagal susitarimą, kuris „jau beveik pasiektas“, Jungtinės Valstijos įsipareigoja per 20 savaičių iš Afganistano patraukti 5 400 karių, paskelbė Vašingtono atstovas derybose su Talibanu Zalmajus Chalilzadas (Zalmay Khalilzad). Tačiau mes prisimename, kad Talibanas buvo paskelbtas „teroristine organizacija“, su kuria jokios derybos negalimos. Kodėl Amerika derasi su teroristais, paaiškina Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas Paulauskas.

Z.Chalilzadas JAV ir Talibano susitarimo detales atskleidė per televiziją transliuojamo interviu metu, po to, kai apie susitarimą informavo Afganistano vadovus. Tiesa, galutinį pritarimą susitarimui dar turi suteikti prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump).

Amerikiečiams dar besiderant, vakar Kabulą sudrebino galingas sprogimas. Talibanas prisiėmė atsakomybę už išpuolį, per kurį žuvo 16 ir buvo sužeista 119 žmonių. Talibano teigimu, išpuolio tikslas – užsienio pajėgos. Šis išpuolis sukėlė nerimą, kad JAV taikos susitarimas su Talibanu neužbaigs beveik kasdien vykstančių išpuolių, kurių metu nukenčia daugiausia Afganistano civiliai gyventojai. Tačiau, panašu, kad amerikiečiai jau nelaiko Talibano veikėjų teroristais.

Talibano kovotojai šiuo metu kontroliuoja daugiausia teritorijų nuo 2001-ųjų JAV įsiveržimo į šalį. Iki šiol Talibanas atsisakė kalbėtis su Afganistano vyriausybe, kurią vadina amerikiečių marionetėmis.

Susitarimas, kurį pristatė Z.Chalilzadas, buvo suderėtas per 9 derybų ratus Katare. Mainais už JAV karių patraukimą iš šalies Talibanas įsipareigojo užtikrinti, kad Afganistanas daugiau niekada nebus naudojamas grupuočių kaip bazė, kur rengiami išpuoliai prieš Jungtines Valstijas ar jų sąjungininkus. „Sutarėme, kad, jei sąlygos bus išpildytos pagal susitarimą, mes per 135 dienas pasitrauksime iš penkių bazių, kur šiuo metu dislokuoti kariai“, – sakė Z.Chalilzadas.

Jungtinės Valstijos dabar Afganistane yra dislokavusios 14 tūkst. karių.

Pasak žiniasklaidos, likusių amerikiečių pajėgų patraukimas iš šalies priklausytų nuo kitų sąlygų, įskaitant taikos derybų tarp Afganistano vyriausybės ir Talibano eigą.

Talibano kovotojai 1996-2001 m., kai valdė Afganistaną, buvo įvedę griežtus religinius įstatymus.

Afganistano karas prasidėjo 2001 m., kai JAV pradėjo oro antskrydžius praėjus mėnesiui po rugsėjo 11-osios teroro aktų. Jungtinės Valstijos antskrydžius pradėjo po to, kai Talibanas atsisakė išduoti rugsėjo 11-osios išpuolius suorganizavusį Osamą bin Ladeną.

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas Paulauskas:

Tie, kurie mums naudingi, yra kovotojai už laisvę, o tie, kurie mums nenaudingi, yra teroristai. Taip visada buvo ir visada bus. Tokia yra politika ir visa žmonijos istorija. Jeigu žmogus tarnauja mums, jis yra žvalgas, bet jeigu tarnauja priešui, tuomet – šnipas… Tas pats ir su visais partizanais bei teroristais.

Lietuva taip pat dalyvauja karo veiksmuose Afganistane. Tiesa, tai pas mus vadinama „taikos palaikymo misija“… Vadinasi, mes palaikome taiką. Bet žiūrint iš tų pusės, kurie prieš tokią „taiką“ kovoja, mes esame okupantai. Visada taip buvo. Bet kuris karas, kurį kažkas laimėjo, o kažkas pralaimėjo, atrodo labai skirtingai, jeigu vertinsite iš laimėtojų ar pralaimėtojų pusės. Jeigu skaitysite istorijos vadovėlius, pavyzdžiui, Vokietijos, ten nerasite jokio Žalgirio mūšio… O jeigu skaitysite Lenkijos vadovėlį, tai matysite, kad jį laimėjo lenkai, kuriems yra juokingos mūsų pretenzijos į Žalgirio mūšio laimėtojus ar net kažkiek reikšmingesnius dalyvius…

Bet grįžkime prie JAV ir Talibano derybų… Kadangi Jungtinės Valstijos Afganistane sėdi jau 18 metų, o jokių rezultatų nepasiekė, per tiek laiko pasikeitė net pačių Jungtinių Valstijų interesai Afganistane. Tai, kas prieš 18 metų buvo jų priešas, dabar gali tapti net draugu ar sąjungininku. Donaldas Trampas daug ką mato kitaip, negu Barakas Obama ar Džordžas Bušas. Dėl to nereikia stebėtis, kad su tais talibais, prieš kuriuos 2001 metais JAV įvedė savo kariuomenę, šiandien yra deramasi dėl postamerikinės tvarkos Afganistane. Beje, tie patys talibai šiandien yra priimami ir Maskvoje, kuri prieš juos taip pat savo metu ilgai ir žiauriai kariavo.

Viskas keičiasi, nes keičiasi ir pati pasaulio situacija. Štai praėjusią savaitę nutiko tokie dalykai, apie kuriuos dar prieš kelerius metus niekas nedrįso nė pagalvoti. Mes jau metų metais aptarinėjame ypatingą dolerio vaidmenį pasaulyje, bet štai vienas iš Anglijos centrinio banko vadovų pareiškia, kad doleris jau yra miręs ir reikia kuo skubiausiai su juo baigti… Ar kas galėjo tokius dalykus pasakyti prieš 5-10 metų? O štai Emanuelis Makronas staiga pareiškia, kad demokratija neveikia ir kapitalizmas išprotėjo… Tuo noriu pasakyti, kad viskas su laiku keičiasi, tačiau visada nugali realijos. Kaip mes befantazuotume apie pasaulį, kaip mes besvajotume, anksčiau ar vėliau realybė pateikia sąskaitas. Dėl to talibai šiandieną pateikė sąskaitas, nes jie buvo stiprūs ir atsilaikė.

Šimtmečius niekas nesugebėjo pavergti Afganistano. Pirmiausia dėl to, kad šalies geografinė padėtis yra labai sudėtinga, o tai labai apsunkina logistiką. JAV kariuomenės išlaikymas Afganistane kainuoja beprotiškus pinigus, o degalai, kol pasiekia kariuomenės transporto bakus, pabrangsta katastrofiškai, nekalbant jau apie tai, kad toje srityje varo biznį JAV generolai… Bet svarbiausia yra pačios afganų tautos atsparumas.

Aš visada keliu klausimą: ar mes norime išlikti kaip tauta, kad ir po 100 metų čia būtų Lietuva? Aš nesu tikras, kad to nori didžioji mūsų visuomenės dalis. Bet esu visiškai tikras, kad to jau nenori didžioji dalis prancūzų ar olandų. Tačiau tokie štai kurdai nori išlikti, nors jie neturi savo valstybės – jie siekia valstybingumo šimtmečiais ir laikosi, nors pasklidę po kelias valstybes ir kelia joms dideles problemas. Tas pats yra ir su Afganistanu. Vadinasi, ta tauta turi kažkokį vidinį užtaisą, kuris leidžia jai atsilaikyti. Talibanas ten yra tam tikras tvarkos veiksnys. Jie yra konsoliduoti, gerai organizuoti ir yra pajėgūs palaikyti tvarką šalyje. Realybė visada paima viršų, o JAV, susidūrusios su šia tikrove, yra priverstos su talibais derėtis.

respublika.lt

One Reply to “Kodėl Amerika derasi su „teroristais“? Rolantas Paulauskas

Parašykite komentarą