Kas išgelbės Prancūziją ir Europą? Komentuoja Rolandas Paulauskas
Pasaulis

Kas išgelbės Prancūziją ir Europą? Komentuoja Rolandas Paulauskas

2021 balandžio 05
Ričardas Čekutis

Prancūzijos politikė Marina (Marine Le Pen), rengdamasi po metų vyksiantiems prezidento rinkimams, pareiškė, jog pasitrauks iš savo Nacionalinio susivienijimo (NS) pirmininkės pareigų. Apie politikės galimybes pakeisti šalies, o gal net visos Europos politinę raidą svarsto Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras .

Ketvirtadienį žurnale „L’Incorrect” paskelbtame interviu M. Le Pen argumentavo, kad per rinkimų kampaniją nori atstovauti ne tik savo partijai – bet visiems tiems, kurie siekia nacionalinės kovos.

Jau vasarį M. Le Pen akcentavo, kad nori būti visų prancūzų kandidatė. NS vicepirmininko Žordano Bardelos (Jordan Bardella) teigimu, M. Le Pen iš vadovavimo partijai tikriausiai pasitrauks po vasaros. Ž.Bardela laikomas favoritu pakeisti ją pirmininko poste.

Le Pen „tokiais gerais” kaip niekad vadina savo šansus nugalėti 2022 metų pavasarį vyksiančiuose rinkimuose. Ir iš tikrųjų stoties BFM-TV atlikta apklausa rodo, jog beveik kas antras prancūzas tiki jos pergale prieš dabartinį šalies vadovą Emanuelį Makroną (Emmanuel Macron).

Le Pen kone kasdien pagrįstai kritikuoja E.Makroną – ar tai būtų pandemija, ar nelegalių migrantų, kuriuos dabartinė vadina „pabėgėliais”, .

Savo moto „Prancūzai, pabuskite!” M. Le Pen agituoja už nelegalios imigracijos stabdymą ir patriotišką ekonominę politiką. 2017 metų gegužę ji antrajame rinkimų rate pralaimėjo E.Makronui, kadangi tradiciškai visų globalistinių partijų politikai susivienijo prieš Nacionalinio fronto (taip tuo metu vadinosi M. Le Pen vadovaujama partija) lyderę.

Komentuoja politikos apžvalgininkas Rolandas Paulauskas:

Kas išgelbės Prancūziją ir Europą? Komentuoja Rolandas PaulauskasReikėtų pradėti nuo jos tėvo – Žanas Mari Le Penas (Jean-Marie Le Pen) jau prieš 30 metų įkūrė Nacionalinį frontą ir pradėjo prancūzams aiškinti, kuo baigsis permainos, kurios jau tada prasidėjo Vakarų Europoje ir Prancūzijoje. Pirmiausia jis turėjo galvoje migrantų srautus, kurie jau plūdo į Prancūziją. Marinos Le Pen tėvas įspėjo prancūzus ir turėjo didelį palaikymą, tačiau sisteminės partijos tada žengė labai įdomų žingsnį – pakeitė rinkimų sistemą iš proporcinės į mažoritarinę. Beje, tuos pačius klausimus ir mūsų Seimas nagrinėja…

Kodėl jie tą padarė? Nes Žano Mari Le Peno partija tuo metu turėjo 20-25 procentų gyventojų palaikymą ir jeigu būtų proporciniai , jis gautų nemažai vietų Prancūzijos parlamente, todėl jo oponentai ir sugalvojo tokį triuką: „Balsuokime už asmenybes”… O rezultatas nuo tada visada tas pats: į antrąjį turą Nacionalinis frontas visada išveda daug žmonių, tačiau antrame ture visi oponentai susivienija prieš NF kandidatus. Tačiau ši partija, turinti apie 30 proc. palaikymą Prancūzijos visuomenėje, daugybę metų neturi nė vieno žmogaus nacionaliniame parlamente… Paradoksas, bet Europos Parlamente NF visada turi nemenką atstovavimą, nes ten galioja proporcinė rinkimų sistema. Štai tokios yra demokratijos grimasos…

Toliau skaitykite: respublika.lt

Leave a Reply