Lietuva

Kam Seimas, kai yra Konstitucinis Teismas. Rolandas Paulauskas

2019 vasario mėn. 28 d. 13:29:00
Danas NAGELĖ

„Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“, „ registruoja santuoką, gimimą ir mirtį“. Tai – eilutės iš mūsų Konstitucijos. Tačiau (KT) išaiškino, kad Baltarusijos pilietis, sudaręs santuoką Danijoje su Lietuvos piliečiu, vien dėl to turi teisę gyventi mūsų šalyje, kur tokios santuokos nepripažįstamos. Pasirodo, po tokio išaiškinimo net nebus keičiami įstatymai, leidimai gyventi mūsų valstybėje Lietuvos piliečių tos pačios lyties sutuoktiniams bus dalinami savaime.

Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje sutuoktiniui ar partneriui negali būti grindžiamas vien užsieniečio lytine tapatybe ar seksualine orientacija. Taip savotiškai mūsų teisės aktus ir net pačią Konstituciją išaiškino KT. Kitaip tariant, Baltarusijos pilietis, anot KT, turi teisę gauti leidimą gyventi Lietuvoje dėl savo vienintelio „nuopelno“ – Danijoje tapo mūsų valstybės piliečio sutuoktiniu. Po tokio išaiškinimo praėjo daugiau nei mėnuo, todėl „Vakaro žinios“ domėjosi, kokias pasekmes jis sukels (o gal jau ir sukėlė) Lietuvoje. Juk vienalytė santuoka mūsų šalyje yra nelegali, tačiau sukurtas precedentas, kai vien tokios santuokos pagrindu įsakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvoje. Ar tai neatvers kelio ir kitiems homoseksualistams su lietuviais tuoktis kitoje valstybėje, kad gautų leidimą gyventi čia? Tiesa, Seimui KT posėdyje atstovavęs Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas samprotavo, kad leidimų išdavimas neturėtų tapti tendencija.

Tačiau Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė „Vakaro žinioms“ sakė, kad jokių įstatymų keisti nebereikės, visiems, net ir tos pačios lyties Lietuvos piliečių sutuoktiniams, leidimai bus išduodami savaime (tiesa, jei jie atitiks kitus privalomus reikalavimus, pavyzdžiui, nekels grėsmės nacionaliniam saugumui).

„Jūsų minėtam Baltarusijos piliečiui leidimas gyventi Lietuvoje dar neišduotas, kadangi nauju pagrindu (remdamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, – aut. past.) jis dar nesikreipė. O ir administracinis dar nepriėmė galutinio sprendimo. Kad būtų išduotas leidimas, turi būti bent vienas šių pagrindų – papildomas kreipimasis arba administracinio teismo, kuris kreipėsi į KT, sprendimas. Migracijos departamento užduotis susijusi tik su leidimo išdavimu, su visokiomis teisinėmis pasekmėmis – paveldėjimu ir panašiai – mes nesusiję. Tačiau dabar jokių įstatymų keisti nebereikės. Jei su analogišku prašymu kreipsis kitas Lietuvos piliečio sutuoktinis, vadovausimės KT išaiškinimu“ iškart išdavinėsime leidimus.

„Valstiečių“, prieš rinkimus deklaravusių, kad nepalaikys vienalyčių santuokų įteisinimo, lyderis Ramūnas  „Vakaro žinioms“ sakė, kad vienai homoseksualistų porai negalima daryti išimties: jei leidimas duotas vienam, tuo pačiu pagrindu turės būti duotas ir kitam.

„Bet mes tikrai neįteisinsime vienos lyties asmenų santuokų Lietuvoje. Tai – neįmanoma. Tačiau yra kitas klausimas – kaip sutvarkyti tokių asmenų civilines teises, kad jos atitiktų logikos rėmus, europinės teisės rėmus. Užsienyje sudarytos santuokos pripažinimas Lietuvoje galimas tik civilinių santykių prasme. Mes kalbame tik apie partnerystę, bet ne apie santuoką. Kaip santuoka, tokia santuoka nebus pripažįstama, tačiau jei tos pačios lyties asmenys registruotų partnerystę, reikia, kad jie turėtų teises – į paveldėjimą ir panašiai.

Bet su santuoka tai neturės nieko bendro, nes mes jos nepripažįstame. Juk vienos valstybės leidžia vartoti narkotikus, tačiau tai nereiškia, kad juos turime įteisinti ir mes. Valstybė turi savo požiūrį, tad turime padaryti tik tai, ką privalome padaryti gerbdami žmonių teises“, – aiškino R.Karbauskis.

Žmogaus teisių komiteto pirmininkas V.Simulikas „Vakaro žinioms“ teigė, kad neinicijuos jokių teisės aktų pakeitimų.

„KT posėdyje vienas iš teisėjų konstatavo, kad turi būti sureguliuoti ir civiliniai santykiai: turtas, paveldėjimas ir t.t. Tai ir atsakiau: jei tokių sutuoktinių santykius reikės sureguliuoti, mes lauksime teisininkų siūlymų ir tada Seime juos svarstysime, jei teisėjai pateiks formuluotes, tada žiūrėsime. Tačiau kol kas nieko nėra. O kol nėra, mano nuomone, tokios santuokos, registruotos kitoje valstybėje, mes nepripažįstame. Tik leidžiame gyventi Lietuvoje. Tačiau jei, neduok Dieve, vienas iš sutuoktinių miršta, lieka neaišku, kokie santykiai bus toliau, kas paveldės jo turtą ir panašiai. Manau, tokius dalykus turėtų spręsti ta valstybė, kurioje santuoka registruota, nes pas mus ji negalioja. Juk tai, kas yra legalu Danijoje, nebūtinai turi būti legalu Lietuvoje“, – dėstė V.Simulikas.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, vieno iš Konstitucijos kūrėjų Rolando PAULAUSKO komentaras:

KT teisėjai yra paskirti žmonės, o Seimo nariai – išrinkti. Todėl iškelkime klausimą, kieno žodis turi būti paskutinis: paskirtų pareigūnų ar visos visuomenės, kuriai atstovauja . Kokį Seimą visuomenė išsirenka, toks ketverius metus ir atstovauja Tautai. Ji įgaliojimus atidavė Seimo nariams su mintimi, kad jie ir leis įstatymus. Tačiau yra kažkokia grupė žmonių, kurie KT sėdi ne rinkti, o paskirti. Paskirti dėl tam tikrų aplinkybių: parinkti politinės konjunktūros ir t.t. Tie parinkti žmonės yra su savo pažiūromis, savo talentais ar netalentais, su sugebėjimu arba nesugebėjimu atsispirti visuomenės opinijai.

Turime labai gerą pavyzdį – buvusio Seimo nario Kęstučio Pūko istoriją. Jei nebūtų to „Me Too“ judėjimo, vargu ar KT būtų balsavęs už apkaltą, nes buvo tik įtariama, kad politikas priekabiavo. Tačiau KT jautė spaudimą. Taip ir vienalytės santuokos atveju: buvo juntamas spaudimas, nors visuomenėje vyraujanti nuomonė yra kitokia.

Kai dirbau Aukščiausiojoje Taryboje, prie manęs prisėdo ir pasakė: normali valstybė turi turėti Konstitucinį Teismą. Atsakiau: taip, Aloyzai, turi turėti, bet kur mes rasime tokių idealistų, kurie būtų tais, kurių žodis galėtų būti galutinis ir nebeskundžiamas.

KT buvo sukurtas, bet dabar jis dažnai viską išaiškina visai kitaip, nei supranta visuomenė. Pas mus vyrauja požiūris, kad santuoka yra sudaroma vyro ir moters sutikimu, kaip parašyta Konstitucijoje. Tačiau visoje ES keičiamos vertybės, o mūsų KT teisėjai tą jaučia ir supranta, ko nori tarptautinė opinija. Įsijauskime į jų padėtį. Tarptautinei opinijai pasiduoda ir mūsų politikai. Jei nepasiduos teisėjai… Juk dauguma jų galbūt dar planuoja savo ateitį, pavyzdžiui, tarptautiniu lygmeniu, o paskui bus priminta: balsavote ne taip. Galbūt dalis teisėjų planuoja KT dirbti antrą kadenciją ir yra pasiėmę paskolas. Dėl to ir atsiranda kolizija tarp teisėjų ir visuomenės, kuri vertybių klausimu mąsto visiškai kitaip.

Štai kad ir buvusio Seimo nario Mindaugo Basčio atveju KT net norėjo, kad KT žodis būtų galutinis ir kad Seimas net savo nuomonės nebepareikštų bei nebebalsuotų: jei jau KT nusprendė, kad M.Bastys sulaužė priesaiką, tai Seimas turi savaime tam pritarti. Galiu ironizuodamas paklausti: tai kam tada reikalingas Seimas, kam leisti pinigus, jei viską sprendžia KT? Net ir ekonominius klausimus jis jau sprendžia.

respublika.lt

One Reply to “Kam Seimas, kai yra Konstitucinis Teismas. Rolandas Paulauskas

  1. Reik tikėtis, kad žmonės išrinks Skvernelį į prezidento postą ir jis sudės reikiamos kompetencijos asmenis į visas tarnybas, kurios atsakingos už teisingumo vykdymą Lietuvoje. Balsavimas už bet kurį kitą kandidatą reiškia balsavimą už konservatorius ir jei žmonės nepasirinks Skvernelio, jokių pasikeitimų prokuratūroje, konstituciniame teisme ir kitose struktūrose tikėtis neverta. Stebint konservatorių pasisakymus akivaizdu, jog jie bandys žaisti tą patį žaidimą kurį žaidė per praėjusius rinkimus į prezidento postą, kada į antrą turą išėjo du kandidatai tarp kurių nebuvo visiškai jokio skirtumo. Tad “melskitės” kad toks pat scenarijus nepasikatotų šiais metais.

Parašykite komentarą