Pasaulis

Ką mums ruošia turtingieji ateities projektuotojai

 

 

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras

 

Kas yra savarankiška ir pragmatiška vieni supranta vienaip, kiti visai kitaip. Štai stojom į Europos sąjungą, vieni sakė: atsisakome dalies suvereniteto, bet kiti – juk savarankiškai. Klusniai klausom galingesnių, bet juk kažkas pasakys „Rusai puola, Amerika padės“. Ir vieniems tas atrodys labai pragmatiška, o kitiems be galo naivu.

JAV kariuomenė Europoje

Ar daug žmonių turi pakankamai žinių geopolitikos, ekonomikos, finansų srityse, kad teisingai galėtų nuspręsti kas tautai ir valstybei bus gerai dabar ir dar po keletos metų? O ar daug žmonių turi pakankamą potencialą, kad tas žinias gautų ir dar jomis teisingai operuotų? Mano gyvenimo patirtis sako: „Deja, ne ir dar sykį ne“.

Europos vizija ir realybė

Todėl kai stojom į , dauguma juk stojo ne į realią ES, o į savo ES viziją. Kuri jau tada buvo toli nuo daugumos įsivaizdavimo. Ir kuri, beje, per pastarąjį dvidešimtmetį nutolo pati nuo savęs, nuo tos, kuri buvo 2000-siais. Deja, daug mūsų ir šiandien tebegyvena ne realioje, bet savo svajonių ES.

Nežiūrint to, kad referendumas dėl stojimo į ES vyko pažeidžiant įstatymus, dauguma lietuvių norėjo Europos Sąjungos

Kiekvienas iš mūsų veikiame pagal savo pasaulio suvokimą. Kiekvienas turime savo blogio ir gėrio ašis. Ir čia įvairovė, tarp žmonių tiesiog stulbinanti. Įvairovę sąlygoja pirmiausiai smegenų keliamoji galia, kuri, deja, labai ir labai nevienoda. Ir kuo mažesnis smegenų potencialas, tuo didesnę įtaką daro aplinka ir pirmiausia žiniasklaida.

Žmonės gimsta su labai skirtingu smegenų potencialu 

O žiniasklaida tai tik taip vadinasi, o iš tikrųjų visada tai yra tam tikro pasaulio vaizdo formavimas, o ne žinių skleidimas. O kai žiniasklaida yra kažkieno nuosavybė, tai dažniausiai ir atspindi savininko pažiūras ir interesus.

Stulbinantis pavyzdys, iš pastarųjų dienų. Galingiausios šalies Prezidentas D. Trumpas sako kalbą, ją transliuoja kelios TV stotys ir staiga jos nutraukia transliaciją ir vietoj Prezidento pasirodo televizijos žmonės. Jie žino geriau kas ir kaip. Iš tiesų viskas susiveda į galimybes suprasti šitą pasaulį ir deja tos galimybės yra labai nevienodos. O išeiti už TV ir interneto nubrėžtų ribų pajėgi tik mažuma.

Žiniasklaidos koncentracija

Paklausiau, ar daug žmonių gali teisingai įvertinti, kas tautai ir valstybei bus naudinga po kelių metų. Ir pats save tuoj pat pataisysiu: toli gražu ne visiems iš viso svarbu, kas bus su ta ir valstybe. Ir kuo toliau, tuo tokių žmonių yra daugiau, nes ES projektas yra nesuderinamas su tautos ir valstybės sąvokomis.

Tą dar kartą prieš kurį laiką patvirtino vienas aukščiausių ES pareigūnų Josep Borrell pareiškęs: „turime atsisakyti nacionalinių interesų ir etninės bei religinės savasties“. Tai yra ES aukštų pareigūnų ir dalies ES žmonių, ir lietuvių taip pat, pasaulio matymas.

Europos Sąjunga reikalauja atsisakyti bet kokio identiteto

Bet kiti lietuviai norėtų, kad ir po šimto metų Lietuva turėtų valstybingumą, o gal ir Nepriklausomybę. Kad Lietuvos valstybingumas būtų realizuojamas bent jau ne mažesnėje teritorijoje kaip yra šiandiena. Kad toje teritorijoje vis dar gyventų lietuvių ne mažiau negu dabar. Kad Lietuvių kalba vyrautų. Kad etinė aplinka, t.y. tėvų-vaikų, vyrų-moterų santykiai ir po šimto metų būtų tokie, kokie mums įprasti.

J. Zikaro skulptūra „Laisvė” (T.Urbelionio nuotr.)

Ir štai susiduria Josep Borrell bei dalies ES žmonių pasaulio matymas ir visiškai kitoks, dalies lietuvių ir dalies kitų Europos šalių žmonių pasaulio supratimas. Ir šitie du požiūriai į pasaulį ir žmogų yra nesuderinami. Tai yra arba, arba. Ir atsakymo reikia tiesiog šiandien ir dabar.

Už visus vadinamojoje demokratinėje sistemoje, visada sprendžia tie, kuriuos tie visi karts nuo karto turi galimybę pasirinkti. Pažiūrėkim, kaip mes pasinaudojome šita galimybe ką tik Seimo rinkimuose pavesdami savo balsavimu formuoti Vyriausybę partijoms, kurios gavo nuo visų rinkėjų 12, 4 ir 3 procentus balsų. Tai juk yra mažumų, mažuma. Bet šita mažuma spręs daugumos reikalus ir primes savo pasaulio supratimą.

Mažumų atstovai sprendžia visos tautos reikalus

Dauguma neatėjo į rinkimus todėl, kad, atseit, nebuvo už ką balsuoti, bet ir nesugebėjo iškelti sau tinkamų kandidatų. Ir dėlto turim tai, ką turim, o kito būdo turėti daugumos pasaulio supratimą atstovaujančią valdžią kaip rinkimai, pasaulis, deja, neišrado. Ir visiška netiesa, kad rinkimai nieko nereiškia. Pasakykite tai tiems, kurie gavę 3 proc., turi savo ministrus. Jiems pasakykit, kad rinkimai nieko nereiškia.

Lietuvoje už žmogaus teises atsakingas profesionalus gėjus  

Pavartojau sąvoką „vadinamoji demokratija“, kodėl? Todėl, kad iš ko rinktis tai dažniausiai būna, bet štai su supratimu ką ir kodėl rinkti, daugumai yra neįveikiamas uždavinys ir taip vėl grįžtame prie nevienodų galimybių susigaudyti, kas ir kodėl vyksta šitame mūsų pasaulyje.

O vyksta neįtikėtinos svarbos pokyčiai Vakarų civilizacijoje. Ir tie pokyčiai yra nukreipti prieš tautas ir valstybes. Apie tai jau yra rašomos atviros knygos. Viena paskutinių tokių knygų išėjo prieš kelis mėnesius. Išleido ją vienas iš įtakingiausių globalizmo ideologų , knyga vadinasi „COVID-19: didysis perkrovimas“. Šitoje knygoje keliami tikslai manau nepatiks vis dar daugumai ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių gyventojams.

Klausas Švabas ir jo knyga

Prie to dar pridėkime neseną Popiežiaus encikliką „“, pridėkime to paties Popiežiaus aljansą su pasaulio turtingaisiais dėl šio pasaulio pertvarkymo ir matome grandiozinių tikslų deklaravimą.

sudarė aljansą su turtingiausiais pasaulio žmonėmis, kurių turtas vertinamas trilijonais

Bet ta pasyvioji dauguma net nenutuokia kas jai yra ruošiama. O ruošiama, apibendrinančiai ir su karčia šypsena pasakant: „Antras pataisytas Biblijos leidimas“. Ir svarbiausias čia žodis – pataisytas. Ir kaip visada taisytojai įsitikinę, kad žino tikrą kelią į šviesų rytojų. Ne pirmą ir, matyt, ne paskutinį kartą pasaulio istorijoje, dievais pasijutę mirtingieji vėl bandys taisyti šį pasaulį. Iki šiol visi tariamai rasti keliai į šviesų rytojų atvesdavo tik į tamsią dabartį. Bet bus bandoma vėl…

 

respublika.lt

Leave a Reply