JAV ir Rusijos lyderiai braižo naujas linijas. Komentuoja Rolandas Paulauskas
Pasaulis

JAV ir Rusijos lyderiai braižo naujas linijas. Komentuoja Rolandas Paulauskas

2021 birželio 17
Ričardas ČEKUTIS

prezidento Džo Baideno (Joe Biden) ir jo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino vakar Ženevoje prasidėjusios penkių valandų derybos, jei to prireiks, gali būti pratęstos, vakar pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Tuo metu prieš šį susitikimą abu lyderiai daugiausia dėmesio skyrė kalboms apie jų įsivaizduojamų „radonųjų linijų” braižymą…

Dž.Baidenas ir V. vakarykštį savo susitikimą pradėjo rankų paspaudimu prie Ženevos vilos, kur abu prezidentai planavo kalbėtis apie didžiausias per pastaruosius metus JAV ir Rusijos santykių problemas.

Po susitikimo šeimininko, Šveicarijos prezidento Giuji Parmelino (Guy Parmelin), įžangos Dž.Baidenas ištiesė ranką V.Putinui ir tai buvo pirmasis rankos paspaudimas V.Putinui nuo sausio mėnesio, kai Dž.Baidenas pradėjo eiti JAV prezidento pareigas.

„Visada geriau susitikti akis į akį”, – sakė Dž.Baidenas, kai abu vyrai atsisėdo su savo aukščiausiais diplomatais, pradėdami viršūnių susitikimą, kuriame šaltojo karo dvasia sklandė virš dabartinio JAV susirūpinimo dėl Rusijos kibernetinių atakų ir to, ką Baltieji rūmai vertina kaip pavojingą poslinkį į autoritarizmą.

Stengdamasis atrodyti pozityviai, V.Putinas sakė tikintis, kad „susitikimas bus produktyvus”, kai jiedu liks „tete-a-tete”.

Nors susitikimo aplinka prabangi – vila su vaizdu į Ženevos ežerą – ir vaizdinga, tačiau abiejų lyderių laukė alinanti diplomatinė akistata, kuri užtruko apie penkias valandas, be jokių pietų pertraukų.

Antra dalis

Baltieji rūmai pranešė, kad pirmoji susitikimo dalis, kurioje dalyvavo abu prezidentai ir užsienio reikalų ministrai Entonis Blinkenas (Antony Blinken) ir Sergejus Lavrovas kartu su vertėjais, vyko 93 minutes.

Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, šiai daliai buvo numatyta skirti 75 minutes.

Po pertraukos Dž.Baidenas ir V.Putinas susitiko lydimi jau didesnio būrio delegacijos narių.

Antrojoje susitikimo dalyje, be V.Putino, Rusijai atstovavo S.Lavrovas, ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas ir Prezidento administracijos vadovo pavaduotojas, atsakingas už konflikto Rytų Ukrainoje klausimus, Dmitrijus Kozakas.

Tuo metu JAV kartu su prezidentu Dž.Baidenu atstovavo jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džekas Salivanas (Jake Sullivan), valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Viktorija Nuland (Victoria Nuland), patarėjas Rusijos klausimais Erikas Grynas (Eric Green) ir JAV ambasadorius Maskvoje Džonas Salivanas (John Sullivan).

Šalti santykiai

„Darbotvarkė yra tokia plati, kad iš tiesų bus labai sudėtinga apsiriboti keturiomis ar penkiomis derybų valandomis”, – valstybinei televizijai vakar sakė D.Peskovas.

Abu lyderiai, kaip pranešama, susitiko dalyvaujant kitiems aukšto rango pareigūnams, tačiau jie taip pat gali surengti ir visiškai asmenines diskusijas, teigė D.Peskovas.

„V.Putinas visuomet aiškiai apibrėžia Rusijos Federacijos „raudonąsias linijas”, ypač per tokį sunkų pokalbį, koks laukia šiandien”, – valstybinė naujienų agentūra TASS citavo Kremliaus atstovą.

prieš minėtą susitikimą pareiškė, kad santykiai su JAV yra tokie šalti, kokie seniai bebuvo. „Net sovietiniais metais nebuvo tiek mažai kontaktų” , – vakar sakė Kremliaus atstovas

D.Peskovas, pridurdamas, kad dialogo trūksta kaip tik tuo metu, kai „pasaulyje didėja konfliktų potencialas”.

V.Putino atstovas atkreipė dėmesį į tokias temas, kaip „regioniniai konfliktai, nusiginklavimo problemos, problemos strateginio stabilumo srityje, ginklų kontrolė”. Prieš susitikimą buvo tikimasi, kad abiejų didžiausių branduolinių valstybių prezidentai apie tai kalbėsis.

Rusijos televizijai D.Peskovas sakė, kad būtina nedelsiant pradėti derybas dėl ginklų kontrolės. Tai esą kompleksiniai ir sudėtingi pokalbiai. „Tai tema, kuri neapsiriboja dvišaliais santykiais. Tai svarbu visam pasauliui”, – akcentavo Kremliaus atstovas.

Rusija ir JAV sausį susitarė dėl nusiginklavimo sutarties „New Start” pratęsimo penkeriems metams. Ši sutartis įpareigoja JAV ir Rusiją apriboti branduolinių raketų paleidimo įrenginių skaičių iki 800, o veikiančių branduolinių užtaisų – iki 1550.

Tačiau tai paskutinioji didelė abiejų atominių valstybių branduolinio nusiginklavimo sutartis. Prezidentaujant Dž.Baideno pirmtakui Donaldui Trampui (Donald Trump), JAV pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF), kadangi, amerikiečių manymu, rusai jos vis tiek nesilaikė.

V.Putinas pasiruošęs

Buvęs prezidento D.Trampo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džonas (John Bolton) prieš vakar Ženevoje vykusį lyderių susitikimą įspėjo dėl Rusijos prezidento derybinių įgūdžių.

„V.Putinas visada labai gerai pasiruošęs, nesvarbu, kas prieš jį sėdėtų. Jis gali rimtai ir detaliai kalbėti bet kokia tema, – interviu vokiečių portalui „t-online” sakė Dž.Boltonas. – Džo Baidenas turi būti atsargus, kad V.Putinas nedominuotų pokalbyje.”

Tačiau, anot Dž.Boltono, Dž.Baidenui gali pavykti pasiekti savo tikslų. „Dž.Baideno tikslas visų pirma yra parodyti, kad jis yra griežtesnis Rusijos atžvilgiu, nei buvo D.. Tai nebus sunku. juk nebuvo griežtas Maskvai, bent jau savo retorika”, – kalbėjo Dž.Boltonas.

Komentuoja politikos apžvalgininkas :

JAV ir Rusijos lyderiai braižo naujas linijas. Komentuoja Rolandas PaulauskasPats skaudžiausias klausimas šioje temoje – Lietuvos požiūris į pasaulyje vykstančius procesus. Nes mūsų politinis elitas elgiasi taip, tarsi šiame globaliame geopolitiniame konflikte mes kažką labai reikštume, ir taip, lyg jie 100 procentų žinotų, kas bus šio konflikto nugalėtojas. Mes faktiškai sau nepasiliekame jokios manevro laisvės.

Toliau skaitykite: respublika.lt

Leave a Reply