Pasaulis

Britai pasitraukė, bet žaidimas tik prasideda. Rolandas Paulauskas

 

2020 vasario mėn. 01 d.
Ričardas ČEKUTIS

 

47 metus ir vieną mėnesį priklausė Europos Sąjungai. Naktį į šeštadienį 1.00 val. Lietuvos laiku šalis paliko Bendriją.

Iš karto po išstojimo prasidės pereinamasis laikotarpis, kuris truks iki gruodžio 31 dienos. „Iki tada piliečiai, vartotojai, įmonės, investuotojai, studentai ir tyrėjai pokyčių nepajus“, – tikina Europos Komisija. Bus galima keliauti kaip iki šiol, kalbėti mobiliuoju telefonu be tarptinklinio ryšio mokesčių, be rūpesčių užsisakyti prekių britų elektroninėse parduotuvėse. Arba kaip iki šiol su ES stipendijomis studijuoti Didžiojoje Britanijoje.

Kokie padariniai Didžiajai Britanijai?

Pereinamasis laikotarpis reiškia: nors Jungtinė Karalystė nebėra ES narė ir oficialiai tampa trečiąja šalimi, ji iki metų pabaigos toliau laikosi visų ES taisyklių ir moka į ES biudžetą. Visos ES programos Didžiojoje Britanijoje tęsiasi. Tačiau šalis nebeturi balso teisės Briuselyje. Ji nebėra atstovaujama Europos Komisijoje, Ministrų Tarybose, ES viršūnių susitikimuose ar Europos Parlamente. Čia vasario 1-ąją 73 britų parlamentarai netenka savo mandato.

Kaip stipriai „“ paveiks ES?

netenka branduolinės valstybės ir nuolatinės ES Saugumo Tarybos narės. Iš dabar 512 mln. ES gyventojų lieka tik 446 mln. ES bendrasis vidaus produktas nuo 15,3 trln. eurų 2018 metais mažėja 15 proc. Nuo 2021 metų ES biudžetas kasmet neteks iki 14 mlrd. eurų.

Kaip bus su teise gyventi šalyje?

Didžiojoje Britanijoje gyvena 3,2 mln. ES piliečių, Europos Sąjungoje – 1,2 mln. britų. Išstojimo sutartis garantuoja, kad jie ir jų šeimų nariai galės gyventi taip, kaip iki šiol. Tačiau ES piliečiai Didžiojoje Britanijoje privalo iki metų galo užsiregistruoti. Priešingu atveju jie gali prarasti teisę gyventi šalyje. Ir kai kurios ES valstybės turi registracijos prievolę. Iki metų pabaigos, remiantis ES taisyklėmis, dar galima keltis į Didžiąją Britaniją, nes šalis pereinamuoju laikotarpiu priklausys vidaus rinkai ir turės paisyti laisvo asmenų judėjimo nuostatos. Migruoti paprastai gali tas, kas turi darbą ar pakankamai lėšų pragyvenimui.

Kas įvyks pereinamuoju laikotarpiu?

Vasario 3 dieną Europos Komisija pateiks pasiūlymą dėl derybų kurso – dėl jo pradžioje tarsis likusios ES šalys, jam pritarti ketinama vasario 25 dieną. Netrukus po to galės prasidėti derybos. Liepą ES planuoja tarpinį situacijos vertinimą. Iki liepos 1-osios turi būti nuspręsta ir dėl galimo pereinamojo laikotarpio pratęsimo. ES požiūriu, susitarimas turi būti pasiektas vėliausiai iki lapkričio, kad liktų laiko jo ratifikavimui. ES diplomatai jau baiminasi naujos „Brexit“ dramos metų pabaigoje.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politikos apžvalgininko Rolando PAULAUSKO komentaras:

Kai ši mintis britams kilo, Europos Sąjunga ėjo į maksimalias nuolaidas, kokios tik yra įmanomos, kad jie atsisakytų šio sumanymo. Iš jų net nereikalavo atsisakyti savo valiutos, kas iš tikrųjų reikštų didžiulius pakitimus Britanijos ekonomikoje, nes be svaro sterlingo jie negalėtų tiek prasiskolinti, kiek dabar.

Manau, reikia atskirti: ką manė dauguma eilinių žmonių, kurie balsavo už „Brexit“, ir ką galvojo britų elitas, kuris toli gražu nėra vieningas. Nes nebūtinai masių ir elito įsivaizduojamos priežastys sutampa. Taigi, viena iš formalių priežasčių buvo migrantų klausimas. Anglams kažkodėl atrodo, kad jie taip išspręs problemą, nors čia reikia suprasti, kad Anglijoje migrantai atsirado dar tada, kai nebuvo jokios Europos Sąjungos – tai yra kolonijinės epochos palikimas. Pridėkime ir kitas priežastis. Pavyzdžiui, Briuselis jiems nustatinėjo žvejybos kvotas, o yra jūrinė ir tos kvotos kėlė didžiulį nepasitenkinimą. Be to, tai yra buvusi imperinė , kuri išties buvo netgi pasaulio valdove – manau, britus žeidžia, kad jie turi klausyti kažkokių komisarų, kad ir iš Lietuvos…

Tokie greičiausiai buvo paprastų žmonių motyvai. O kalbant apie elitą, pirmiausia reikia žiūrėti į geopolitinę situaciją pasaulyje, kuri kaista mūsų akyse. Yra trys pagrindiniai žaidėjai – Jungtinės Valstijos, Rusija ir Kinija, kurie kovoja dėl Europos Sąjungos sielos. Kova bus negailestinga ir britams kur kas patogiau turėti laisvas rankas, būti su niekuo nesusietu. Pridėkime čia ir JAV prezidento agitaciją trauktis, prisimindami, jog JAV ir Britanija yra senas anglosaksų vienybės aljansas…

Yra teorija ir apie tai, kad vokiečiai su prancūzais labai norėjo atsikratyti konkurentais kontinentinėje Europoje. Tačiau tai galėjo būti vienas iš motyvų, kuomet jau paaiškėjo, kad Anglija gali pasitraukti. Kodėl gi tuo nepasinaudojus? Pirmiausia tai buvo aktualu Vokietijos finansiniam elitui, nes „London City“ yra vienas iš pasaulinių finansų centrų, o Vokietija kaip būtų keista, būdama ekonomiškai stipriausia Europoje, neturi atitinkamo lygio bankų. Taip jiems atsirado galimybė dalį „London City“ pajėgumų patraukti pas save, kas dabar ir vyksta. Bet vargu ar tai buvo pradinis postūmis – vis tiek be vidinio Anglijos apsisprendimo to nepadarysi.

Bet pasvarstykime, ar gaus anglai tai, ko tikėjosi? Pirmiausia „Brexit“ įvyks tik formaliai, nes po to prasidės ilgos derybos, kurios nežinia kada baigsis ir kokį duos rezultatą dėl daugybės klausimų, kurie liko neišspręsti.

Tarp Anglijos ir Šiaurės Airijos atsiranda tam tikra prekybinė arba komercinė siena, o tai jau pradeda kelti mintis Šiaurės Airijai, kad jie yra šiek tiek privilegijuoti, o Anglijos statusas susilpnėja. Nekalbant jau apie Škotiją, kuri reikalauja referendumo dėl Nepriklausomybės… Taigi, imperiniai britai, išeidami iš ES, rizikuoja savo valstybės vienybe. Jau dabar gavo smūgį „London City“ – praranda finansinio pasaulinio centro vaidmenį. Toliau – derybų metu iškils klausimas, ar britai išlaikys Europos rinką? Ir nepaisant šių fundamentalių minusų, nepaisant gautų maksimalių nuolaidų jie vis tiek išeina. Aš nemanau, kad ten visi tokie nesiorientuojantys situacijoje – vadinasi, egzistuoja tokios priežastys, apie kurias mes galbūt nė nežinome, bet kai bandai jas analizuoti, vėl grįžti prie vykstančio geopolitinio konflikto…

Pereinamuoju laikotarpiu, be kita ko, turi būti atsakyta į klausimus

1. Ar ateityje bus taikomi muitai?

2. Kiek intensyviai pasienyje bus kontroliuojamos prekės?

3. Kas ir kur Šiaurės jūroje galės gaudyti žuvį ir kiek?

4. Ar kas nors ateityje keisis keliautojams?

5. Ar ES piliečiai galės toliau dirbti Didžiojoje Britanijoje?

6. Kaip bus su studentų mainų programa?

www.respublika.lt

Parašykite komentarą