Skaityti komentarus 

(0)

Skaityti komentarus

(0)

Ar tapome valstybe be lyderių?

Arvydas Praninskas
2021-10-04

Visuomenės apklausos liudija, kad piliečiai kuo toliau, tuo labiau nepasitiki mūsų valstybės vadovais ir svarbiausiomis valdžios institucijomis – prezidentūra, Seimu ir Vyriausybe. Ar kartais tai nėra demokratijos Lietuvoje sveikatai ir net gyvybei pavojingos ligos diagnozė?

Naujausia bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad per tris praėjusius mėnesius gerokai sumažėjo šalies prezidento, Ministrės pirmininkės ir Seimo pirmininkės vertinimai. Gitaną Nausėdą palankiai vertinančių gyventojų dalis nuo gegužės mėnesio sumažėjo 12 proc., Ingridą Šimonytę – 9 proc., Viktoriją Čmilytę-Nielsen – 7 proc. Dabar prezidentą G.Nausėdą palankiai vertina 60 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 33 proc., Seimo pirmininkę V.Čmilytę-Nielsen – 37 proc. palankiai ir 53 proc. nepalankiai, premjerę I.Šimonytę palankiai vertina 26 proc., o nepalankiai – net 67 proc.

Per tris praėjusius mėnesius dar labiau nusmuko ir pasitikėjimas svarbiausiomis valstybės institucijomis. Net 13 proc. mažiau apklaustųjų pasitiki prezidento institucija (šiuo metu pasitiki 61 proc.), 10 proc. sumažėjo pasitikinčių Vyriausybe (dabar pasitiki 27 proc.), o pasitikėjimas Seimu sumenko nuo 25 proc. gegužės mėnesį iki 18 proc. rugpjūčio pabaigoje, rodo „Baltijos tyrimų“ duomenys.

Taigi, daugiau nei pusė ir net du trečdaliai Lietuvos gyventojų nepalankiai vertina du iš trijų valstybės vadovų – Seimo pirmininkę ir Ministrę pirmininkę. Nors prezidentą palankiai vertina 60 proc. piliečių, klausimas, ar jis laikomas tikru valstybės ir visuomenės lyderiu, moraliniu autoritetu, žmogumi, į kurio žodžius paprastai įsiklausoma, nors gal ir ne visada su jais sutinkant, ko gero lieka retorinis. Žinoma, net ir reprezentatyvių apklausų rezultatai vieno ar kito politiko, valstybės vadovo nepaverčia lyderiu, bet, kita vertus, apie kokias lyderio savybes galima kalbėti, jei didžioji dauguma piliečių tave vertina nepalankiai?

Paradoksalu, bet Lietuvos gyventojai, sprendžiant iš šios „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatų, labiausiai vertina buvusius valstybės vadovus, menkai dalyvaujančius politiniame gyvenime, bent jau kiek apie tai galima spręsti iš viešosios erdvės. Prezidentą Valdą Adamkų palankiai vertina net 80 proc. apklaustųjų (nepalankiai – 10 proc.), prezidentę Dalią Grybauskaitę – 62 proc. (nepalankiai – 30 proc.). Tuo tarpu valdančiąją koaliciją sudarančių politinių partijų vadovai, lemiantys dabartinį Lietuvos vidaus ir užsienio politikos kursą, murkdosi reitingų dugne. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį, dabartinį užsienio reikalų ministrą,  palankiai vertina 19 proc. gyventojų, nepalankiai – 74 proc. Apie Laisvės partijos pirmininkę, Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę teigiamai atsiliepia 17 proc., o neigiamai – 74 proc. apklaustųjų. Liberalų sąjūdžio pirmininkę, Seimo pirmininkę V.Čmilytę-Nielsen teigiamai vertina 37 proc. neigiamai – 53 proc. gyventojų. Galbūt įmanoma jaustis lyderiu tarp kelių ar keliolikos tūkstančių saviškių, bet kai tave neigiamai vertina trys ketvirtadaliai šalies visuomenės, apie tikrąją lyderystę kalbėti neverta.

R.Paulauskas: „Kad susiformuotų autoritetai, jie pirmiausia turi būti rodomi“.

Ar tapome valstybe be lyderių?„Visuomenė gali tikėtis tik permainų į bloga“, – taip į klausimą, kokias, tikėtina, permainas prognozuoja minėtos apklausos rezultatai, atsakė Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas. „Todėl, kad partiniai reitingai šiandien trims pagrindinėms partijoms duoda tarp 10 ir 12 proc. visuomenės pasitikėjimo. Tai yra marginalinių partijų procentai. Lietuvoje nėra nė vienos partijos, kuri turėtų nors 20–30 proc. rinkėjų palaikymą, o tai yra būtinas minimumas, kad atsirastų kažkoks lyderis. Pasižiūrėkite į rinkimus Vakarų Europoje: tos partijos, kurios pretenduoja į vyriausybės formavimą, turi nuo 20 iki 30 proc. pasitikėjimo reitingą“, – sakė R.Paulauskas.

Jis atkreipė dėmesį ir į žiniasklaidos vaidmenį: esą ji, ypač visuomeninė televizija, metų metais dirbo, kad tų visuomenės lyderių nebūtų. „Neatliko pagrindinio visuomeninės televizijos vaidmens – atspindėti visuomenės nuomonę. O visuomenėje yra labai skirtingų nuomonių. Matydami, kad valstybinė TV varo ir varo tą pačią melodiją dešimtmečiais, ir ją groja vis tie patys atlikėjai, žmonės nusivilia ir nebežino, ko klausyti. Internetas šiandien toks platus, kad žmogus irgi nesupranta, ko jame klausyti, ir, deja, retas kuris – sakau tai su dideliu apgailestavimu – gali pats nuspręsti, kurio čia nuomonė tikrai svarbi. Kuris turėtų būti tas lyderis, autoritetas. Autoritetai valstybėje yra būtini, bet kad jie susiformuotų, pirmiausia jie turi būti rodomi, visuomenė turi girdėti skirtingas nuomones įvairiausiais klausimais. Taip atsiranda tie, paskui kuriuos eina vienokia ar kitokia visuomenės dalis. Didesnė, nei tie marginaliniai 10 proc.“, – pridūrė R.Paulauskas.

Pasak jo, negalime kaltinti šių dienų Lietuvos vadovų – jie neįsiveržė į savo rūmus per prievartą. Tai mes juos ten pasodinome. „Tad, kaip sakoma, kaip žmogus moka, taip šoka. Jeigu jums atrodė, kad jis šoks labai gražiai, ir todėl jį išrinkote, kodėl dabar nusiimate savo kaltės dalį dėl to? Štai imkime buvusią valstybės vadovę. Taigi visi žinojome jos biografiją, ir vis tiek du kartus ją išrinkome. Tai ko jūs po to tikitės? Suprantate, žmonės brenda į balą, ir paskui stebisi, kad sušlampa. O ko tu tikėjaisi brisdamas į tą balą? Kadangi dabar situacija labai sudėtinga dėl naujų reiškinių – pandemijos, migrantų krizės, žmonės pasimetę, įsibaiminę, taip pat ir dėl savo gyvybės, tai galimybės tokiu metu mąstyti dar labiau sumažėja. Jos ir taip daugeliu atvejų nėra didelės, o kai atsiranda dar ir baimė, net isterija, tai išvis… Tikrasis mąstymas pamatomas krizinėse situacijose. Jeigu žmogus nepuola į paniką, vadinasi, jis dar turi kažkokio racionalumo savo smegenyse“, – sakė R.Paulauskas.

 

Visas straipsnis: valstietis.lt

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Susiję straipsniai

Share This