Pasaulis

Apie pasaulio gelbėjimą ir gelbėtojus

 

Žemė – tai mūsų namai. Deja, namai atšiaurūs ir pavojingi. Žmogaus juose kasdien tyko aibės pavojų: paukščių gripas, kiaulių gripas, tiesiog gripas, UV spinduliai, asbestas, ozono skylės, cukrus, druska, mėsa, sviestas, erkės…, rusai puola!

Tačiau pati Žemė susiduria su dar didesnėmis grėsmėmis. Labai pavojingi yra arti Žemės praskrendantys asteroidai, atsipalaiduot neleidžia už 5 milijardų metų užgęsianti Saulė, o ir mes patys labai naikinam savo planetą. Todėl ją ir reikia nuolat nuo ko nors gelbėti. Panašiai kaip kad Holivudo didvyriai gelbėja.

Šiomis dienomis įgaunant pagreitį pasaulio gelbėjimui nuo klimato atšilimo, bent trumpai prisiminkime tuos didvyrius, beje, irgi amerikiečius, kurie sėkmingai išgelbėjo planetą nuo pražūtingo freono poveikio ozono sluoksniui. Tai – chemijos gigantas kompanija (šiaip jau nieko nuostabaus, kad gigantas – išgelbėti planetą ne kiekvieno jėgoms).

1802 metais DuPont šeima persikėlė iš Europos į Ameriką ir padedant finansiškai prancūzų masonams Žakui Nekeriui ir markizui de Lafajetui pastatė ten parako gamyklą. Tai buvo sėkmingas biznio planas, nes parakas buvo labai reikalingas kolonizuoti Naująjį pasaulį. O ir šiaip parakas visada reikalingas.

Po šimto metų, 1902 kompanija ėmė gaminti dažus ir plastiką, 1903 m. įkurta mokslinė laboratorija, kurioje buvo sukurta daug mums žinomų medžiagų: celofanas, teflonas, neilonas, kevlaras ir tas pats , kuris buvo sukurtas 1931 metais. buvo netoksiškas, nedegus, nesukeliantis korozijos, pigus ir lengvai pagaminamas. Jo panaudojimas tapo labai platus – nuo buitinių prietaisų iki kosminių aparatų. Savaime suprantama, kad tai buvo labai pelningas verslas, juolab, kad ilgą laiką tik kompanija DuPont turėjo teisę gaminti freoną.

Tačiau praėjus kažkuriam laikui gaminti freoną jau galėjo bet kas, nes DuPont prarado monopoliją, o tuo pačiu ir didelį pelną. Ištaisyti padėtį galėjo nauji užpatentuoti pakaitalai, tačiau jie buvo prastesni, kelis kartus brangesni ir todėl jų niekas nenorėjo pirkti.

Ir štai čia 1957 metais pasaulis sužinojo, kad freonas yra baisiai kenksmingas aplinkai ir prakiurdė ašigaliuose ozono sluoksnį. Iškart prasidėjo informacinis masių apdorojimas. Pasipylė autoritetingų mokslininkų studijos, pastovūs straipsniai ir laidos mass medijoje. Vartotojų organizacijos apeliavo į pirkėjų sąmoningumą ir ragino boikotuoti prekes su freonu, žalieji aktyvistai piketavo prie freono gamyklų, o valstybės pasirašydavo freono vartojimo mažinimo paktus.

1985 m. buvo priimta Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos, po 2 metų – Monrealio ozoną ardančių medžiagų protokolas, o 1990 m. įvestas visuotinis freono prekybos embargas.

Taigi, to Monrealio protokolo iniciatoriumi ir buvo kompanija DuPont, kuri, uždraudus jos pačios sukurtą medžiagą akimirksiu sužlugdė smulkius freoną gaminusius konkurentus, užsitikrino naujos ir daug brangesnės savo produkcijos paklausą ir privertė visą pasaulį keisti šaldytuvus ir kondicionierius į „ekologiškus“.

Išgelbėjusi pasaulį nuo freono, DuPont uždirbo virš 20 milijardų dolerių. Iki 2005 m. vien JAV buvo pakeista šaldytuvų už virš 220 milijardų dolerių.

Tuo tarpu jau seniai įrodyta, kad freonas ardo ozoną tik laboratorinėse sąlygose, mat jis yra sunkesnis už orą ir niekaip negali pakilti į 30 km aukštį, kur ir yra tas mūsų ozono skydas. Taipogi visiškai neaišku, kodėl ozonas prakiuro virš ašigalių, kur niekada nebuvo jokio freono, tačiau neatsiranda virš didmiesčių, kur jo yra tonos.

Be freono, analogiška istorija yra ir su teflonu, asbestu ir netgi kanapėmis (kaip žaliava virvėms, siūlams ir popieriui, nereikalaujančiam balinimo, tuo tarpu popieriui iš medienos reikalingas baliklis).

Dar keli štrichai DuPont portretui:
kompanijos gamintą napalmą ir defoliantus JAV naudojo kare Vietname;
pagal Political Economy Research Institute Toxic 100 reitingą 2013 m. rugpjūtį kompanija užėmė pirmą vietą tarp labiausiai teršiančių aplinką JAV;
DuPont yra viena iš stambiausių GMO gamintojų.

__________________

Tad čia natūraliai kyla klausimas, kas gi dabar yra ta galinga jėga, klupdanti ant kelių net tokias valstybes kaip , kuri iki 2030 m. skirs virš 100 mlrd. eurų perėjimui prie kitų energijos šaltinių, t.y. nuo anglies, naftos ir atomo prie vėjo ir saulės, kas reiškia jos pramonės žlugimą. Beje, šiame pasaulio gelbėjimo fronte Lietuva yra lyderių tarpe, jau kadaise uždariusi savo atominę. Nausėdai tai ir derėjo pasakyti iš JT tribūnos ir kaip pavyzdį parodyti visai progresyviai žmonijai ką reikia daryti, tada tai būtų uždirbęs reitingo taškų. O dabar – kažkokia biomasė, rapsai, malkos, … nerimta tai.

Čia jau nepanašu į kokios nors vienos kompanijos, kad ir labai galingos, paprastą verslo projektą. Turint omenyje Vakarų pasaulio ekonominę, finansinę ar apskritai civilizacinę krizę – tai daug didesnio mastelio reiškinys. Ozono skylių atveju aplinkosauga buvo panaudota siekiant susikurti palankias sąlygas verslui, o dabar kova su naudojama kaip įrankis per viršnacionalines organizacijas mažinti valstybių suverenitetą, jas silpninti ir net žlugdyti. Verta atkreipti dėmesį ir į ką tik Kanadoje atsiradusią iniaciatyvą „No Future-No Children“, kai paaugliai viešai pasižada ateity negimdyti vaikų, jei vyriausybės negarantuos jiems saugaus pasaulio. Jaunas žmogus, ypač Vakaruose nelabai ir nutuokia, kad pasaulis nei kada buvos, nei yra, nei kada bus saugus.

JAV prezidentas D. Trampas, užsibrėžęs prikelti JAV pramonę ir tiesiog valstybę, matyt ne šiaip sau atsisakė pasirašyti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Na, ir daug pasako jo žodžiai Jungtinėse Tautose: „Ateitis priklauso ne globalistams. Ateitis priklauso patriotams“. Kitaip tariant, šiuo metu dominuojančią padėtį užimantis finansinis pasaulio elitas žūtbūt siekia išsaugoti savo statusą naikindamas jam pavojų keliančius faktorius: rases, tautas ir valstybes.

 

Pagal įvairius interneto šaltinius parengė Ričardas Vysockis

 

Parašykite komentarą